fbpx

Nacionalinė konferencija „Jaunimo balsas savivaldoje”

Visuomenės ir verslo plėtros institutas

RJOTA, VVPI, jaunimas, aktyvus jaunimas, Marijampolė

Nors šį šeštadienį daugelis Lietuvos didžiųjų miestų ruošėsi šventiškai įžiebti ir vieni kitus nustebinti savo nuostabiomis Kalėdinėmis eglėmis, bet nuo pat ankstyvo ryto gausus būrys aktyvaus jaunimo iš visos Lietuvos susirinko Marijampolėje į nacionalinę konferenciją „Jaunimo balsas savivaldoje“. Vieniems dalyviams važiuoti reikėjo gal tik keletą kilometrų, o kitiems net daugiau nei kelis šimtus – Zarasų, Klaipėdos ir kitų atokių miestų, bet visi buvo puikios nuotaikos ir nusiteikę ne tik gauti naujų naudingų žinių, bet ir patys įsilieti į diskusijas bei jų suteikti kitiems. Tuo labiau, kad pasidalinti žiniomis susirinko 12 pranešėjų ir diskusijų dalyvių, nuo jaunimo reikalų koordinatorių savivaldybėse iki LiJOT valdybos narių ar teisės ekspertų, o konferencijos pranešimai skambėjo net trijose skirtingose salėse.

                      Pradėjus rytą garuojančios kavos puodeliu jaunimas iš karto įsitraukė į bendrą diskusiją „Ar savivaldybei reikia jaunimo nuomonės?“. Įsibėgėjus diskusijai klausimų iškilo ne tik dalyviams, bet ir svečiams ar kitų temų pranešėjams. Kaip akcentavo viena iš diskusijos dalyvių Dalia Kavolynienė, Alytaus miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė, jaunimas –  mūsų ateitis, todėl labai svarbu atsižvelgti į jaunimo nuomonę, poreikius, problemas. Jeigu savivalda negirdės ką jaunimas kalba, tai reiškia, kad savivalda negalvoja apie ateitį, o gyvena dabartimi arba dar blogiau – praeitimi. Tai ilgai nesitęs, paprasčiausiai jaunimas išvažiuos, studijuos bei kurs šeimas ten, kur jų balsas girdimas. Todėl labai svarbu, kad jaunimas dalyvautų jaunimo politikos formavime, priklausytų jaunimo organizacijoms, tokioms kaip mokinių taryba,  savivaldybės jaunimo reikalų taryba ir kitoms – vienijančioms vyresnius jaunuolius: skautams, šauliams ir t.t. Tačiau reikia pabrėžti, kad neužtenka priklausyti vienai ar kitai organizacijai, labai svarbu bendrauti su savo aplinkos jaunuoliais ir problemas atnešti iki savivaldos.  Jaunimo poreikių įgyvendinimui didžiulis įrankis ir yra savivaldybių jaunimo reikalų, mokinių tarybos, apskritieji stalai ir kitos jaunimo organizacijos ir be abejo jaunimo reikalų koordinatorius.

                      Po pirmosios įžanginės diskusijos dalyviams ir svečiams pasklidus po skirtingas sales prasidėjo ne tik naudingi pranešimai, bet ir komandinio darbo reikalaujantys užsiėmimai. Dažnai teorinė dalis nebuvo tik „sausa“ informacija, kurios srautą būtų sudėtinga įsisavinti, o paįvairinant savarankiškomis užduotimis, pats procesas tapo, nors ir painesnis, bet dar įdomesnis. Pradėjus nagrinėti kaip yra užtikrinamos žmogaus teisės savivaldybėse ši tema išsiplėtė daug plačiau – net iki Europos Žmogaus Teisių Teismo pavyzdžių. Konferencijos dalyviai kartu su organizacijos „Žmogaus teisių balsas“ atstovu turėjo galimybę susipažinti su įvairias žmogaus teisių aspektais naudojant teisės mokyklose populiarų moot court metodą, kurio metu yra imituojamas teismo posėdis. Jaunimo organizacijų atstovai sprendė įvairias Europos Žmogaus Teisių Teismo bylas, kuriose buvo aktualūs teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, asmens duomenų apsaugos, religijos ir žodžio laisvės bei teisės į mokslą aspektai. Užsiėmimo metu buvo analizuojamos tikros situacijos, kurias yra nagrinėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, tad dalyviai galėjo lengvai perprasti, kad žmogaus teisės yra svarbus elementas kiekvieno asmens gyvenime ir kasdienybėje.

                      Gausiai susirinkę konferencijos dalyviai konferenciją užbaigė pranešimu apie emocinę pagalbą jaunimui savivaldybėse. Pradėjus nuo aptarimo, kas yra emocinė sveikata ir kodėl svarbu geriau save pažinti, kokias emocines reakcijas iššaukia įvairūs aplinkos veiksniai ir kaip visa tai suvaldyti. Lygino fizinę sveikatą su emocine, o taip pat kalbėjo kaip yra išmokyti palaikyti savo fizinę, tačiau trūksta įgūdžių palaikyti gerą emocinę higieną ir sampratos apie tinkamą emocinių žaizdų gydymą. Ir visgi daugelis žmonių kai kurias emocijas dažnai vadina neigiamomis ir dėl to jų vengia – pyktį, gėdą, pasišlykštėjimą, liūdesį ir kt. Šiuos jausmus lengviau išgyventi turint rūpestingų ir išklausančių draugų ar artimųjų palaikymą arba apsilankant pas psichologą.

                      Džiugu, kad susirinkę iš įvairių Lietuvos miestų, skirtingų nevyriausybinių organizacijų, bet siekdami to paties tikslo (įgauti kuo daugiau žinių bei patirties) jaunimas leidžia savo laisvą laiką investuodami į save. Visą dieną matėsi jų norinčios surinkti kuo daugiau naudingos informacijos ir noru tobulėti degančios akys. Tai jie yra tie žmonės, kurie jau po 5 metų bus mūsų ateitis. Tai jie ves Lietuvą į priekį.

                      Šis projektas “Regioninių jaunimo organizacijų tarybų apskritalizacija”, kitaip „RJOTA“, vyksta 6 partnerių miestuose ir yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto viena iš veiklų, kurios metu kuriama konkrečius pasiūlymus jaunimo pokyčiams savivaldybėse, gilinamasi į jaunimo politiką bei jos svarbą visuomeniniame gyvenime.

Renginio nuotraukų autorius Dainius Čėpla